Teismų sistemos naujienos

Lenkijos parlamento rūmai (toliau – Parlamentas) praėjusią savaitę patvirtino dvi reformas, keliančias grėsmę valdžių atskyrimui ir teismų nepriklausomumui – Teisėjų tarybos pirmininkas R. Norkus tokią situaciją vadina grėsminga ir pasakoja, kaip teismų nepriklausomumas užtikrinamas Lietuvoje ir kokia to svarba.

„Teismų nepriklausomumo užtikrinimas – demokratinės valstybės pagrindas. Demokratinė sistema remiasi tuo, jog įstatymai yra viršiau visko, ji gali tinkamai funkcionuoti tik tada, kai teisėjų nepriklausomumas yra saugomas“, – teigia R. Norkus.

Lenkijoje vykstantys įvykiai, pasak Teisėjų tarybos pirmininko, kelia didelę grėsmę teismų nepriklausomumui, nes pažeidžia pamatinį – valdžių atskyrimo – principą, – pasakoja Teisėjų tarybos pirmininkas.

Lietuvoje Teisėjų taryba, pagrindinė Teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, renkama pačių šalies teisėjų kas ketverius metus vykstančiame Visuotiniame teisėjų susirinkime – jokia kita valdžia šiems rinkimams įtakos neturi. Tuo tarpu Lenkijoje, priėmus Lenkijos Teisėjų tarybos reformą, Teisėjų taryba padalinama į dvi dalis: pirmąją dalį sudaro 15 Parlamento paskirtų teisėjų, kitą dalį – 6 Lenkijos Parlamento nariai, teisingumo ministras, Prezidento atstovas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas. Dėl šios reformos niekaip nebuvo konsultuotasi su dabartine Teisėjų taryba, kurios narius naujuoju įstatymu laisvai gali atleisti Parlamento nariai.

Antrasis Parlamento patvirtintas įstatymas suteikia teisingumo ministrui galią atleisti teismų pirmininkus ir pakeisti juos per ateinančius šešis mėnesius nuo šio naujo įstatymo įsigaliojimo.

Maža to, liepos 12 d. Parlamentui taip pat buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris, jei bus priimtas, leis teisingumo ministrui performuoti visą Aukščiausiąjį Teismą. Lyginant su Lietuva, mūsų šalyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju tampama, kai šio teismo pirmininkas pateikia pasiūlymus Prezidentui, o juos skiria Seimas su Prezidento pritarimu.

Lietuvos teisėjų skyrime taip pat dalyvauja kelios institucijos: viena jų – Teisėjų taryba – yra teismų savivaldos institucija, atliekanti itin svarbų vaidmenį trečiosios valdžios gyvavime.

Pagal Lietuvoje galiojantį Teismų įstatymą, kai asmuo nori tapti apylinkės teismo teisėju, jis pereina visas reikiamas patikrinimo procedūras, išlaiko egzaminą, tuomet Pretendentų į teisėjus atrankos komisija atrenka tinkamiausius pretendentus, parengia išvadą ir pateikia ją Prezidentui – Prezidentas renkasi iš pateikto sąrašo ir skiria teisėjus. Taigi, po Teisėjų tarybos pritarimo, Prezidentas skiria. Be Teisėjų tarybos patarimo teisėjas negali būti nei paskirtas, nei atleistas. Tokia procedūra taikoma ir teisėjų karjerai – apygardų, apygardų administracinių bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams. Apeliacinio teismo teisėjus skiria Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu, bet čia jau reikia ir Seimo pritarimo.

„Įvykiai Lenkijoje skatina dar garsiau prabilti apie teismų nepriklausomumo svarbą – nepriklausomumas reikalingas ne teisėjams, o žmonėms, kurių bylos turi būti nagrinėjamos nešališkuose teismuose. Jei teisėjai turėtų atsiskaityti už savo sprendimus politikams ar bet kuriai institucijai, jie priiminėtų sprendimus ne pagal įstatymą, o pagal vyraujančias politines nuotaikas. Tai reikštų demokratijos pabaigą“, – sako R. Norkus.