Skip to content
logo
lt
En

Teisėjo kompetencijų modelis

  1. Teisėjo kompetencijų modelis nustato teisėjo asmeninių kompetencijų aprašymus ir jų vertinimo lygius. Teisėjo kompetencijų modelis apima asmeninių kompetencijų visumą, kuri reikalinga norint tinkamai atlikti teisėjo darbą, ir taikomas atliekant pretendentų į teisėjus ir teisėjo karjeros siekiančių asmenų asmeninių kompetencijų vertinimą.
  2. Teisėjo kompetencijų modelį sudaro šios bendrosios asmeninės kompetencijos:
    2.1. Objektyvumas:
    2.1.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    2.1.1.1.  atpažįsta savo išankstinius nusistatymus;
    2.1.1.2.  priimdamas sprendimus vadovaujasi faktais;
    2.1.1.3.  taiko vienodus standartus visiems.
    2.1.2. Kompetencijos svarba – teisėjo priimami sprendimai tiesiogiai daro įtaką proceso dalyviams. Tikimasi, kad, priimdamas sprendimus, teisėjas remsis objektyvia informacija ir gebės atsispirti proceso dalyvių bei aplinkos spaudimui.
    2.1.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.1.3.1.  supranta savo mąstymo būdą;
    2.1.3.2.  atpažįsta savo išankstinius nusistatymus, galimus šališkumus ir stengiasi juos įveikti;
    2.1.3.3.  geba atskirti nuomones nuo faktų;
    2.1.3.4.  vadovaujasi teise net ir jausdamas spaudimą;
    2.1.3.5.  priimdamas sprendimus atsižvelgia į įstatymo leidėjo valią;
    2.1.3.6.  su visais žmonėmis elgiasi teisingai, nediskriminuoja ir nerodo išskirtinio palankumo.
    2.1.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.1.4.1.  kuria aplinką, kuri palaiko sąžiningą elgesį ir lygias galimybes visiems;
    2.1.4.2.  rodo pavyzdį kitiems išlaikydamas susikaupimą ir vadovaudamasis faktais ir teise stipraus spaudimo ar krizės aplinkybėmis;
    2.1.4.3.  užtikrina teismo teisėjų ir jų sprendimų priėmimo nepriklausomumą.
    2.2. Sprendimų priėmimas:
    2.2.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    2.2.1.1.  laiku priima sprendimus;
    2.2.1.2.  pagrindžia savo sprendimą argumentais;
    2.2.1.3.  įvertina priimamų sprendimų pasekmes;
    2.2.1.4.  prisiima asmeninę atsakomybę už savo sprendimus.
    2.2.2. Kompetencijos svarba – laiku priimtas ir argumentuotas sprendimas padidina proceso dalyvių pasitikėjimą procedūriniu teisingumu.
    2.2.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.2.3.1.  geba įvertinti, kiek informacijos yra būtina sprendimui priimti ir nevilkina sprendimo priėmimo;
    2.2.3.2.  atsilaiko spaudimui priimti greitą sprendimą, kai reikia detalesnės analizės;
    2.2.3.3.  atsižvelgia į visas aplinkybes prieš priimdamas sprendimą;
    2.2.3.4.  paaiškina sprendimo pagrindimą;
    2.2.3.5.  supranta ir įvertina savo sprendimų pasekmes visuomeninių ir teisinių santykių raidai;
    2.2.3.6.  prisiima asmeninę atsakomybę už savo sprendimus.
    2.2.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.2.4.1.  randa balansą tarp greito ir kokybiško bylų nagrinėjimo;
    2.2.4.2.  priima sprendimus remdamasis analize, išmintimi, patirtimi, teise ir plačiu situacijos vertinimu;
    2.2.4.3.  kuria aplinką, kurioje palaikoma konstruktyvi diskusija prieš priimant sprendimus ir išklausomi visi požiūriai;
    2.2.4.4.  stebi ir vertina socialines tendencijas, susijusias su priimamais sprendimais;
    2.2.4.5.  reflektuoja priimamų sprendimų kokybę bei poveikį ilgalaikiame ir plačiame kontekste.
    2.3. Organizuotumas ir pareigingumas:
    2.3.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    2.3.1.1.  planuoja savo veiklą;
    2.3.1.2.  laikosi savo įsipareigojimų;
    2.3.1.3.  kelia aukštus reikalavimus sau ir kitiems komandos nariams;
    2.3.1.4.  veiklos prioritetus koreguoja reaguodamas į pasikeitusią situaciją.
    2.3.2. Kompetencijos svarba – teisėjas turi efektyviai planuoti savo veiklą tam, kad galėtų bylos nagrinėjimui skirti pakankamai laiko, savo pareigas atlikdamas profesionaliai ir dalykiškai.
    2.3.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.3.3.1.  efektyviai organizuoja savo darbo laiką;
    2.3.3.2.  geba nustatyti skubius ir svarbius prioritetus;
    2.3.3.3.  planuodamas atsižvelgia į laiko terminus, apimtis, prioritetus;
    2.3.3.4.  nustato aiškiai apibrėžtas užduotis ir terminus sau ir kitiems;
    2.3.3.5.  laikosi savo įsipareigojimų;
    2.3.3.6.  numato problemas, kurios gali turėti įtakos jo darbo kokybei ir imasi jas spręsti;
    2.3.3.7.  lanksčiai atsižvelgia į pasikeitusias aplinkybes ir atitinkamai koreguoja savo planą ir veiksmus;
    2.3.3.8.  efektyviai susidoroja su keliomis užduotimis;
    2.3.3.9.  prisiima atsakomybę už savo veiklą.
    2.3.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.3.4.1.  optimizuoja turimą laiką, kad būtų laikomasi terminų;
    2.3.4.2.  stebi ne tik savo, bet ir grupės (pvz., kolegijos) užduotis, terminus ir veiklos progresą;
    2.3.4.3.  numato problemas, kurios gali turėti įtakos bendro rezultato kokybei, ir imasi jas spręsti;
    2.3.4.4.  kuria aplinką, kurioje palaikomas orientacija į kokybiškai ir laiku atliekamas užduotis;
    2.3.4.5.  imasi iniciatyvos, kad darbas būtų atliktas kokybiškai laikantis nustatytų procedūrų.
    2.4. Saviugda:
    2.4.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    2.4.1.1.  mokosi ir ugdo savo profesines ir asmenines kompetencijas;
    2.4.1.2.  geba analizuoti savo elgesį ir sprendimus;
    2.4.1.3.  priima objektyvų grįžtamąjį ryšį iš kitų;
    2.4.1.4.  domisi naujovėmis ir jas taiko.
    2.4.2. Kompetencijos svarba – teisėjas turi nuolat kelti savo kvalifikaciją, nes ji yra viena iš garantijų, kad teisėjas tinkamai vykdys teisingumą.
    2.4.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.4.3.1.  ieško galimybių mokytis ir ugdyti savo kompetencijas;
    2.4.3.2.  kelia ir geba įvertinti savo asmeninės pažangos siekius;
    2.4.3.3.  prisiima atsakomybę už savo profesinį ir asmeninį tobulėjimą;
    2.4.3.4.  dalyvauja mokymuose, stažuotėse;
    2.4.3.5.  analizuoja savo klaidas ir iš jų pasimoko;
    2.4.3.6.  priima objektyvią kritiką kaip galimybę tobulėti;
    2.4.3.7.  kreipiasi patarimo ar pagalbos, ir iš to pasimoko;
    2.4.3.8.  išbando ir pritaiko naujus darbo metodus.
    2.4.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.4.4.1.  geba taikyti ir integruotai derina Lietuvos ir užsienio praktiką;
    2.4.4.2.  nustato ne tik savo, bet ir savo grupės mokymosi poreikius ir sukuria tobulėjimo galimybes;
    2.4.4.3.  tobulina savo dalykines bei asmenines kompetencijas ugdydamas kitus;
    2.4.4.4.  dalyvauja tarptautiniuose tinkluose;
    2.4.4.5.  įtraukia organizacijos narius į mokymosi kultūros formavimą;
    2.4.4.6.  traktuoja mentorystę kaip savo veiklos dalį.
    2.5. Tvirtumas:
    2.5.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    2.5.1.1.  išlaiko emocinį stabilumą net ir streso, spaudimo ar konflikto metu;
    2.5.1.2.  dirba ištvermingai;
    2.5.1.3.  geba atsispirti aplinkos spaudimui;
    2.5.1.4.  rūpinasi savo fizine ir psichine sveikata.
    2.5.2. Kompetencijos svarba – teisėjui tenka dirbti sudėtingomis sąlygomis, kuriose jis turi būti konstruktyvus, tinkamai reaguoti į sudėtingas situacijas, nepasiduoti spaudimui ir gebėti dirbti esant dideliam darbo krūviui.
    2.5.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.5.3.1.  išlieka ramus, susikaupęs ir save kontroliuojantis net ir streso, spaudimo ar konflikto metu;
    2.5.3.2.  veiksmingai dirba net ir esant padidėjusio streso ar spaudimo sąlygomis;
    2.5.3.3.  geba ilgą laiką palaikyti intensyvų darbo tempą;
    2.5.3.4.  prisitaiko prie besikeičiančio darbo krūvio;
    2.5.3.5.  į nesėkmes reaguoja kaip į mokymosi galimybes;
    2.5.3.6.  atpažįsta aplinkos spaudimą ir kokį galimą poveikį sprendimams jis gali padaryti;
    2.5.3.7.  geba atsispirti aplinkos spaudimui;
    2.5.3.8.  išlaiko pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, darbo ir poilsio balansą.
    2.5.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.5.4.1.  išlaiko emocinį stabilumą ir padeda kitiems suvaldyti savo emocijas;
    2.5.4.2.  rodo lyderystės pavyzdį išlikdamas ramus ir susikaupęs sudėtingomis ar krizės aplinkybėmis;
    2.5.4.3.  kuria palankią aplinką, padedančią darbuotojams ugdyti gebėjimus įveikti iššūkius;
    2.5.4.4.  atlaiko tiek išorinį, tiek vidinį spaudimą.
    2.6. Atsparumas korupcijai:
    2.6.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    2.6.1.1.  vadovaujasi vertybėmis;
    2.6.1.2.  veikia suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršija;
    2.6.1.3.  nepainioja viešųjų ir privačiųjų interesų;
    2.6.1.4.  netoleruoja bet kokios formos korupcijos.
    2.6.2. Kompetencijos svarba – nuo teisėjo elgesio priklauso ne tik teisingumo užtikrinimas, bet ir visuomenės pasitikėjimas teismais bei teisėjais.
    2.6.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.6.3.1.  geba aiškiai įvardinti savo vertybes, kuriomis vadovaujasi;
    2.6.3.2.  vertybės, kuriomis vadovaujasi, atsispindi teisėjo elgesyje ir sprendimuose;
    2.6.3.3.  elgiasi teisingai, net kai tai sunku;
    2.6.3.4.  veikia suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršija;
    2.6.3.5.  sąžiningai elgiasi visuose santykiuose;
    2.6.3.6.  vengia situacijų, kurios gali sukelti interesų konfliktus;
    2.6.3.7.  atvirai atskleidžia savo ryšius;
    2.6.3.8.  nesitiki padėkos už atliktą darbą;
    2.6.3.9.  nesitiki privilegijų sau ir jų nedalina kitiems;
    2.6.3.10. nesistengia įtikti aukštesnės pozicijos asmens nuomonei;
    2.6.3.11. pastebi ir reaguoja į neteisingą elgesį, panašų į korupcinį
    2.6.3.12. įsitraukia į antikorupcinę veiklą.
    2.6.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.6.4.1.  kuria aplinką, kurioje nebūtų piktnaudžiaujama galia ir valdžia:
    2.6.4.1.1.  nesuteikia privilegijų teismo darbuotojams arba ūkio subjektams priimant ir įgyvendinant sprendimus, susijusius su vadovavimu teismui;
    2.6.4.1.2.  nekuria tiesioginių ar netiesioginių paskatų (pavyzdžiui, nerealistiškų veiklos rodiklių, tokių kaip nepasiekiamų taupymo tikslų, įgyvendinimo terminų ir pan.), motyvuojančių teismo darbuotojus elgtis neetiškai ar priimti sprendimus, siekiant asmeninės naudos ar naudos trečiosioms šalims;
    2.6.4.1.3.  imasi proaktyvių veiksmų, orientuotų į korupcijos prevenciją teisme, ir demonstruoja asmeninį pavyzdį;
    2.6.4.2.  nuolat gilina žinias apie korupcijos prevencijos praktikas, skatina mokytis ir ugdo teismo darbuotojus, domisi korupcijos prevencijos naujovėmis, gerosios praktikos pavyzdžiais ir geba juos pritaikyti savo aplinkoje:
    2.6.4.2.1.  nuolat dalyvauja mokymuose apie elgesio kodeksą, etiką ir kitas, su korupcijos prevencija, susijusias temas, nepaisant jau turimų žinių lygio;
    2.6.4.2.2.  skatina dalyvavimą su korupcijos prevencija susijusiuose mokymuose;
    2.6.4.2.3.  aktyviai dalinasi sukaupta korupcijos prevencijos patirtimi ir žiniomis su teismo darbuotojais.
    2.7. Konfliktų valdymas:
    2.7.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    2.7.1.1.  geba suvaldyti konflikto dalyvių emocijas;
    2.7.1.2.  konstruktyviai išsako argumentus;
    2.7.1.3.  išklauso ir įvertina šalių argumentus;
    2.7.1.4.  ieško konfliktų sprendimo.
    2.7.2. Kompetencijos svarba – teisėjas savo darbe susiduria su įvairaus pobūdžio konfliktais, todėl jis turi gebėti valdyti konflikto eigą ir elgtis nešališkai.
    2.7.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.7.3.1.  atpažįsta savo emocines reakcijas ir geba jas suvaldyti;
    2.7.3.2.  greitai atpažįsta galimai konfliktinę situaciją;
    2.7.3.3.  atpažįsta kitų emocinę būseną ir geba ją suvaldyti;
    2.7.3.4.  nuramina konflikto dalyvių emocijas – parodydamas, kad klauso, kad stengiasi išgirsti ir suprasti;
    2.7.3.5.  išlaiko ramų balso toną;
    2.7.3.6.  kalba taip, kad auditorija išgirstų;
    2.7.3.7.  konstruktyviai argumentuoja;
    2.7.3.8.  atsižvelgia į kitų šalių argumentus.
    2.7.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.7.4.1.  konstruktyviai reaguoja į nuomonių skirtumus, konfliktus sprendžia atsižvelgdamas į kitų skirtingas perspektyvas ir darbo stilių;
    2.7.4.2.  kuria aplinką, kurioje skatinama konstruktyvi diskusija be asmeniškumų;
    2.7.4.3.  randa sprendimus, priimtinus įvairioms grupėms, turinčioms prieštaringų interesų ir poreikių;
    2.7.4.4.  vykdo konfliktų prevenciją teismo kolektyve.
    2.8. Komunikacija:
    2.8.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    2.8.1.1.  atidžiai klausosi savo pašnekovo;
    2.8.1.2.  aiškiai reiškia mintis žodžiu;
    2.8.1.3.  aiškiai reiškia mintis raštu;
    2.8.1.4.  pasirenka tinkamą bendravimo stilių atsižvelgdamas į pašnekovą ir bendravimo tikslą;
    2.8.1.5.  pagarbiai bendrauja su visais žmonėmis.
    2.8.2. Kompetencijos svarba – įtaigi, sklandi ir nuosekli komunikacija yra pagrindas kuriant ir puoselėjant tiek atskirų proceso dalyvių, tiek visuomenės pasitikėjimą teisingumu.
    2.8.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.8.3.1.  atidžiai klausosi savo pašnekovo;
    2.8.3.2.  užduoda aiškius ir tikslingus klausimus;
    2.8.3.3.  aktyviai klausosi – užduoda pasitikslinančius klausimus, perfrazuoja, pasitikslina, ar teisingai suprato;
    2.8.3.4.  kalba aiškiai ir glaustai, kalbėdamas susikoncentruoja į esmę;
    2.8.3.5.  rašytinis bendravimas yra struktūruotas ir tikslus;
    2.8.3.6.  užtikrina, kad pateikiama informacija būtų tiksli;
    2.8.3.7.  geba įtikinamai pateikti savo argumentus;
    2.8.3.8.  pagarbiai bendrauja su visais žmonėmis;
    2.8.3.9.  taktiškai pateikia jautrią informaciją.
    2.8.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.8.4.1.  turi viešojo kalbėjimo įgūdžių;
    2.8.4.2.  komunikuodamas atsižvelgia į savo auditoriją, jos pasiruošimo lygį;
    2.8.4.3.  sudomina ir įtikina kitus, naudodamas įvairius argumentus;
    2.8.4.4.  geba paprastai paaiškinti sudėtingas temas;
    2.8.4.5.  sukuria aplinką, kuri skatina atvirą bendravimą organizacijoje ir už jos ribų.
    2.9. Bendradarbiavimas:
    2.9.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    2.9.1.1.  teikia pagalbą kolegoms;
    2.9.1.2.  atsižvelgia į žmonių skirtumus;
    2.9.1.3.  geba pelnyti kitų pasitikėjimą;
    2.9.1.4.  bendradarbiauja su kitais komandos nariais.
    2.9.2. Kompetencijos svarba – bendradarbiavimas atveria galimybes efektyviai atlikti darbą dalinantis idėjomis, teikiant pagalbą ir mokantis vieniems iš kitų. Bendradarbiavimas apjungia bendravimą ir veiklą.
    2.9.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.9.3.1.  yra pasiekiamas kolegoms, jeigu jiems reikia pagalbos;
    2.9.3.2.  kreipiasi pagalbos, jeigu jos reikia pačiam;
    2.9.3.3.  laiku suteikia reikalingą informaciją kitiems kolektyvo nariams;
    2.9.3.4.  atsižvelgia į skirtingus kitų žmonių darbo stilius, poreikius, prioritetus;
    2.9.3.5.  atsižvelgia į grupės poreikius ir teikia jai tinkamą paramą;
    2.9.3.6.  patikimai elgiasi su konfidencialia ar jautria informacija;
    2.9.3.7.  inicijuoja bendradarbiavimo veiklas kolegijos ar teismo mastu.
    2.9.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.9.4.1.  bendradarbiauja su kitų teismo padalinių ar institucijų/organizacijų darbuotojais;
    2.9.4.2.  inicijuoja dalinimąsi informacija;
    2.9.4.3.  palaiko platų profesinių ryšių tinklą, padedantį profesionaliai atlikti savo darbą;
    2.9.4.4.  inicijuoja bendradarbiavimo veiklas teismo bendruomenės ar platesniu mastu;
    2.9.4.5.  veikia kaip sektinas pavyzdys, įkvepiantis ir įgalinantis bendradarbiauti kitus;
    2.9.4.6.  rodo lyderystę bei patikimumą bendraudamas su visomis suinteresuotomis šalimis.
    2.10. Lyderystė:
    2.10.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    2.10.1.1. pasižymi stipriu teisėjo identitetu;
    2.10.1.2. saugo teisėjo profesijos garbę ir prestižą;
    2.10.1.3. kuria pozityvią darbo atmosferą;
    2.10.1.4. palaiko ir skatina kolektyvo profesinį tobulėjimą.
    2.10.2. Kompetencijos svarba – teisėjas dirba su kitais žmonėmis, todėl turi gebėti daryti įtaką kitiems savo autoritetu ir asmeninėmis savybėmis.
    2.10.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.10.3.1. teisėjo nepriklausomumą supranta kaip pagrindinę pareigą, o ne privilegiją;
    2.10.3.2. savo elgesiu rodo pavyzdį atlikdamas teisėjo funkcijas ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo laiku;
    2.10.3.3. elgiasi profesionaliai ir žmogiškai;
    2.10.3.4. laikosi visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos standartų;
    2.10.3.5. pažįsta žmones, su kuriais jis dirba, įsigilina į jų problemas ir padeda jas išspręsti;
    2.10.3.6. pastebi ir pripažįsta kolegų atliekamą darbą;
    2.10.3.7. įgalina komandą konstruktyviai diskutuoti, siūlyti savo idėjas ir sprendimus;
    2.10.3.8. teikia konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, padedantį kitiems tobulėti.
    2.10.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    2.10.4.1. veikia kaip pavyzdys ir motyvuoja kitus siekti aukščiausių veiklos kokybės ir efektyvumo standartų;
    2.10.4.2. stebi, atsižvelgia ir stengiasi valdyti teismo kolektyvo darbui padedančias arba trukdančias aplinkybes, kad darbas vyktų sklandžiai;
    2.10.4.3. skatina mokymosi kultūrą, skirdamas dėmesį nuolatiniam tobulėjimui;
    2.10.4.4. sėkmingai perteikia savo patirtį kitiems, padeda jiems daryti išvadas ir rasti sprendimus.
  1. Teisėjų kompetencijų modelį, kartu su 2 punkte nurodytomis bendrosiomis Asmeninėmis kompetencijomis, sudaro šios vadovavimo gebėjimus atspindinčios asmeninės kompetencijos:
    3.1. Strateginis mąstymas:
    3.1.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    3.1.1.1.  stebi socialinius pokyčius ir jų poveikį teismų veiklos kontekste;
    3.1.1.2.  geba numatyti ateities tendencijas bei jų padarinius;
    3.1.1.3.  gerai supranta teismų misiją ir ją aiškiai perteikia kitiems.
    3.1.2. Kompetencijos svarba – strateginis mąstymas įgalina vadovą priimti sprendimus ir veikti atsižvelgiant į ateities galimybes.
    3.1.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    3.1.3.1.  žino savo veiklos ir asmeninius tikslus bei supranta jų ryšį su organizacijos misija ir strategija, geba aiškiai perteikti kitiems teismų misiją;
    3.1.3.2.  savo įgaliojimų ribose prisideda formuojant strategines kryptis ir numatant veiksmus.
    3.1.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    3.1.4.1.  mato platų kontekstą, kuriame veikia jo organizacija;
    3.1.4.2.  numato ateities scenarijus, atsižvelgdamas į juos formuoja organizacijos tikslus;
    3.1.4.3.  į problemas ir iššūkius žvelgia iš plačios perspektyvos, nepaskęsta detalėse;
    3.1.4.4.  priimdamas sprendimus vadovaujasi organizacijos misija, vizija ir ilgalaikiais tikslais.
    3.2. Veiklos valdymas:
    3.2.1. Pagrindiniai kompetencijos komponentai parodo, kad vertinamas asmuo:
    3.2.1.1.  efektyviai valdo turimus išteklius;
    3.2.1.2.  kuria ir tobulina veiklos procesus;
    3.2.1.3.  palaiko darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą.
    3.2.2. Kompetencijos svarba – efektyvus darbo organizavimas bei išteklių panaudojimas yra viena iš pagrindinių vadovo funkcijų.
    3.2.3. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos pakankamo lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    3.2.3.1.  suplanuoja ir savo įgaliojimų ribose paskirsto darbui reikalingus išteklius (biudžetą, laiką, žmones);
    3.2.3.2.  nustato veiklos prioritetus ir užtikrina nuoseklų užduočių įgyvendinimą;
    3.2.3.3.  stebi komandos darbą, vykstančius procesus ir laiku atlieka reikiamus pakeitimus – paskirsto ir perskirsto užduotis bei išteklius;
    3.2.3.4.  kontroliuoja procesus, būtinus tikslams pasiekti, užduotims atlikti;
    3.2.3.5.  inicijuoja padalinio veiklos (procesų, darbo metodų, etc.) tobulinimo veiksmus;
    3.2.3.6.  skatina darbuotojus siekti aukštų rezultatų;
    3.2.3.7.  aiškiai įvardina savo lūkesčius komandai/darbuotojams;
    3.2.3.8.  reguliariai su darbuotojais aptaria užduočių vykdymo rezultatus;
    3.2.3.9.  teikia konstruktyvų grįžtamąjį ryšį darbuotojams;
    3.2.3.10. vertina darbuotojus objektyviai, remdamasis jų pasiektais rezultatais bei įdėtomis pastangomis;
    3.2.3.11. įvertina ir paskatina komandos bei atskirų jos narių pasiekimus ir pastangas.
    3.2.4. Vertinant šią kompetenciją ir nustatant jos lygį, atsižvelgiama į kompetencijos aukšto lygio elgsenos elementus, kurie parodo, kad asmuo:
    3.2.4.1.  geba suderinti skirtingus interesus ir efektyviai paskirstyti išteklius pagal prioritetus;
    3.2.4.2.  suderina veiklos tikslus ir procesus, atsižvelgdamas į teismo padalinių tarpusavio ryšius;
    3.2.4.3.  inicijuoja procesų efektyvinimą: nuo mažų patobulinimų iki visiško pertvarkymo;
    3.2.4.4.  skatina bendradarbiavimą tarp padalinių, paremtą pagarba ir supratimu;
    3.2.4.5.  išlaiko balansą tarp tradicijų puoselėjimo ir naujovių diegimo teisme;
    3.2.4.6.  įtraukia komandą į pokyčių įgyvendinimą, paaiškina ir pagrindžia pokyčių būtinumą;
    3.2.4.7.  skiria pakankamai dėmesio teismo darbuotojų motyvacijos klausimų, jų lūkesčių ir rūpesčių aptarimui.

 

 

Naujienų prenumerata

Įvykių ir renginių kalendorius

Liepa 2022
P A T K P Š S
27 28 29

2022.06.29  |  14:00

30 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Sekite mus